10 litų moneta, išleista dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“

Aušros Vartai - statinys Vilniuje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Dėl Aušros Vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomo paveikslo, kuris garbinamas kaip stebuklingas, plačiai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kituose kultūriškai artimuose kraštuose.
Gotikinio stiliaus Aušros Vartai buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503 - 1522 m. Vėliau virš vartų arkos pastatytas fasadas su penkiomis ambrazūromis ir renesansinio stiliaus atiku.

Pirmą kartą minimi Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro privilegijoje, išleistoje Gardine 1503 m. rugsėjo 6 d., pagal kurią žinoma, kad iki to laiko Vilnius nebuvo aptverta mūrine siena, o sostinė gynyba koncentravosi aukštutinėje ir žemutinėje Vilniaus pilyse. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patys miesto gyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Totoriams atremti Aleksandras net buvo pašaukęs į kariuomenę Vilniaus miestelėnus. Miestiečių prašomas jis leido miestelėnų lėšomis aptverti sostinę siena, o joje įrengti tik penkerius vartus, kuriuose dieną ir naktį turi budėti sargyba. Leidime bendrais bruožais nurodoma fortifikacijų linija ir vartų vietos. Greitesniam darbų vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestiečius nuo kariuomenės prievolės. Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais, tarp jų ir Aušros Vartais. Aušros Vartai buvo aukščiausioje šių įtvirtinimų taške, pavojingiausioje vietoje priešų puolimo atveju. Galutinai siena baigta tik 1522 m. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.
1621-1626 m. šalia vartų, miesto pusėje, atsirado karmelitų vienuolynas.
1799-1802 m. rusams griaunant miesto sieną su visais vartais Aušros Vartai palikti nenugriauti, greičiausiai dėl čia laikomo labai garbinamo šv. paveikslo.
Seniausias Aušros Vartų atvaizdas matomas 1576 m. Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase, lape, kuris įvardintas kaip Vilna, Lituaniae metropolis. Vėliau Aušros Vartai yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m. Nesvyžiaus kartografo Tomo Makovskio raižinio, o po 40 metų Vilniaus plane, sudarytame Vladislovo IV-ojo karo inžinieriaus F.Gedkanto (1648 m.). Palyginus šiuos atvaizdus su Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėmis, darytomis prieš pat 1800 m., matosi, kad Aušros Vartai iš jų aplinka laikui bėgant stipriai keitėsi.