Apsaugokime gamtą. Lakštingala. Serija metų paukštis.

Lakštingala (lot. Luscinia luscinia, angl. Trush Nightingale) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos gana dažnas ir įprastas Lietuvos žvirblinis paukštis.

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Altajaus. Arealas šiaurėje siekia pietų Švediją ir Suomiją, Volgos aukštupį ir Obės vidurupį. Pietinė arealo riba eina per Altajų, Irtyšiaus aukštupį, šiaurės Kazachstaną, Uralo žemupį, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantę ir Dunojaus vidurupį. Žiemoja Rytų Afrikoje.

Kūno viršutinė dalis pilka, rusvo atspalvio, uodega pilkšvai rusva. Apatinė kūno pusė šviesiai pilka, krūtinė tamsesnė. Snapas ir kojos rudi. Jaunikliai margi, plunksnų kraštai tamsesni. Sveria 25-28 g.

Lietuvoje aptinkama balandžio – rugpjūčio mėn. Gyvena krūmuose prie vandens, karklų, lazdynų, ievų sąžalynuose. Taip pat įsikuria laukuose esančiose giraitėse jei netoliese yra vandens telkinių. Tankiose giriose aptinkamos retai. Lizdą iš nendrių, alksnių lapų, žolių stiebų krauna pakrantėse ant žemės. Deda 4-5 žvilgančius žalsvo ar rusvo atspalvio kiaušinius, gegužės-birželio mėnesį. Peri 13 dienų. Išaugina vieną vadą. Jaunikliams pavojų kelia katės ir šarkos.

Maitinasi dieną, tačiau aktyvi ryto ir vakaro prieblandoje. Naktimis gieda ir keliauja. Giesmė labai maloni, melodinga, lengvai atpažįstama. Gieda krūmų sąžalynuose. Žeme keliauja straksėdama, kilstėldama aukštyn uodegą.