Kilikija (gr. Κιλικία, asir. Khilikku, arm. Կիլիկիա) – istorinė sritis (senovės ir viduramžių karalystė, taip pat Hetitų imperijos, Romos ir kt. valstybių provincija) Mažosios Azijos pietryčiuose; vakaruose ribojasi su Pamfilija, šiaurėje – su Kapadokija. II tūkstm. pr. m. e. vadinta Adanija ir Kicuvatna.
Kilikijos istorinis regionas apima Mažosios Azijos pusiasalio pietrytinę dalį, jo pietinius krantus skalauja Viduržemio jūra. Nuo kitų Mažosios Azijos regionų Kilikiją skiria Tauro kalnai, – ši aplinkybė jau senovėje sąlygojo Kilikijos uždarumą ir kultūrinį savitumą.

Pradedant helenistiniu laikotarpiu Kilikija skirstyta į dvi sritis. Kilikijos vakarinė dalis ilgai vadinta Kilikia Trachea (šiai sričiai būdinga "dantyta" jūros pakrantė su daugeliu nedidelių uostelių, tapusių puikiu prieglobsčiu senovės piratams), o rytinė – Kilikia Pedias (pastarosios Kilikijos dalies būdingiausi bruožai yra dideli jūrų uostai ir derlingos lygumos.