Chačaturas Abovianas (arm. Խաչատուր Աբովյան, 1809 m. spalio 27 d. Kanakeras, dab. Jerevano dalis - 1848 m. po balandžio 14 d.) – armėnų pedagogas, kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, rašytojas, romantizmo pradininkas armėnų literatūroje.

Kilęs iš armėnų didikų Abovencų šeimos. 1918–1822 m. m. mokėsi Ečmiadzine, 1824–1826 m. mokėsi Tbilisio armėniškoje Nersisiano seminarijoje. 1830–1836 m. studijavo Dorpato universitete.
1827–1828 m. Sanaino vienuolyno mokytojas, 1829–1830 m. Ečmiadzino katoliko bei sinodo sekretorius ir vertėjas. 1829 m. rugsėjo 29 d. su Dorpato universiteto profesoriaus F. Paroto ekspedicija užkopė į Ararato viršūnę.
Grįžęs iš studijų Dorpate atsisakė dvasinio titulo, nuo 1836 m. dirbo Tbilisio apylinkinės mokyklos inspektoriumi. Tais pačiais metais atidarė ir privačią mokyklą, kurioje pagal eurpietiškos pedagogikos principus rengė mokytojus liaudies mokykloms. Nuo 1843 m. rugpjūčio Jerevano apylinkinės mokyklos inspektorius. Kritikavo armėnų dvasininkų ir inteligentų konservatyvumą, buvo persekiojamas rusų valdininkų. 1848 m. pavasarį paskirtas Tbilisio Nersisiano mokyklos direktoriumi, bet balandžio 14 d. dingo be žinios.

Rinko armėnų, azerų ir kurdų tautosaką, pirmasis Armėnijoje pradėjo moksliniu pagrindu rinkti etnografinę medžiagą. Parašė pedagogikos, istoriografijos veikalų, vadovėlių (tarp jų ir aritmetikos vadovėlis, 1838 m.), armėnų bendrinės kalbos – ašcharabaro gramatiką.
Romanai „Armėnijos žaizdos“ (parašytas 1841 m., išleistas 1858 m., lietuvių kalba – 1950 m. sutrumpintas, 1980 m. visas vertimas) - pirmasis armėnų socialinis istorinis romanas, parašytas ašcharabaru. Jame vaizduojamos Turkijos ir Irano pavergtų armėnų kančios, jų išsivaduojamoji kova 1827–1828 m. , gausu istorinių pasakojimų, papročių ir buities aprašymų, dainų, legendų. Romanui būdingas romantinis patriotinis patosas ir švietėjiškos idėjos, ryškūs charakteriai.
Sukūrė eilėraščių, novelių, pasakėčių, pjesių, kelionių aprašymų, mokslo populiarinimo apybraižų. Išvertė į bendrinę armėnų kalbą Homero, J. V. Getės, F. Šilerio, Ž.Ž. Ruso, I. Krylovo, N. Karamzino kūrinių.