Tarptautinė programa Hanzos miestai. Programą vykdo Suomijos monetų kalykla. Cesis antroji serijos moneta iš 8 monetų.

Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.