2014 m. gruodžio 22 d. Baltarusijos Respublikos Nacionalinis bankas išleido į apyvartą progines monetas „UNESCO Pasaulio paveldas. Myriaus pilis“ iš serijos “UNESCO Pasaulio paveldas”:
Sidabrinę – 20 rublių, praba 925, svoris 33,62 g, diametras 38.61 mm, tiražas 3000 vnt, kokybė "proof"
Vario-nikelio lydinio – 1 rublio, svoris 15,5 g, diametras 33 mm, tiražas 2000 vnt, kokybė "proof-like"
Monetos apvalios, averso ir reverso pakraštyje – iškilus apvadas, gurtas rantytas.
Monetas nukaldinto Lietuvos monetų kalykla
Myriaus pilies kompleksas (brus. Мірскі замак) nuo 2000 metų yra UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo objektas Baltarusijoje. Pilis stovi netoli Myriaus miesto, Kareličių rajone, Gardino srityje.
Gotikos stiliaus pilį XV a. pabaigoje pradėjo statyti vietos turtuolis, Lietuvos dvaro maršalka, Bresto seniūnas Jurgis Ivanovičius Iljiničius. 1568 m. pilį paveldėjo jo anūkas Bresto vaivada Jurgis Ščesnavičius Iljiničius, o po jo mirties turtus paveldėjo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Radvilos pilį baigė statyti renesanso stiliumi. Šalia rytinės ir šiaurinės sienų buvo pastatyti trijų aukštų rūmai. Napoleono karų metu pilis buvo apleista ir smarkiai apgriuvusi. XIX a. pabaigoje pilis buvo atstatyta ir pritaikyta gyventi. Šalia pilies suformuotas parkas. Po Dominiko Radvilos mirties 1813 m. pilis atiteko jo dukrai Stefanijai ir jos vyrui Liudvikui fon Vitengšteinui (Liudvik zu Sayn-Wittgenstein-Berleburg), o vėliau jų dukrai Marijai, kuri ištekėjo už kunigaikščio Chlodvigo Hohenlojės-Šilingfiursto. Jų sūnus Mauricijus Hohenlojė-Šilingfiurstas 1895 m. pilį pardavė Mikalojui Sviatopolkui Mirskiui. Šeima pilį valdė iki 1939 m. II pasaulinio karo metais pilyje naciai buvo įrengę getą vietos žydams.
Informacijos šaltinis: Baltarusijos Nacionalinis Bankas www.nbrb.by