Bogdanas Zinovijus Chmelnickis (ukr. Богдан Зиновій Хмельницький, 1595 m. gruodžio 27 d. Subotive prie Čyhyryno, dab. Čerkasų sritis – 1657 m. liepos 27 d. ten pat) – 1648–1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas.

Kilęs iš smulkiųjų bajorų. Krikštytas Teodoru. Mokėsi Kijevo brolių mokykloje, vėliau Jaroslavo ir Lvovo jėzuitų kolegijoje. Mokėjo lenkų ir lotynų kalbas, vėliau išmoko turkų ir prancūzų kalbas.

Su tėvu, Michailo Chmelnickiu, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės karininku, dalyvavo 1620–1621 m. kare su Turkija. 1620 m. per Tetoros mūšį, kuriame žuvo jo tėvas, pateko į turkų nelaisvę. Kalėjo Konstantinopolyje. 1622 m. sugrįžo ir įstojo į registrinių kazokų kariuomenę, su kuria rengė drąsius žygius į turkų valdomas žemes. Apie 1630 m. vedė Haną Somkivną ir grįžo į Čygyryną. Nuo 1637 m. kariuomenės raštininkas, po nepavykusio 1638 m. kazokų sukilimo pažemintas pareigose, iki 1647 m. Čyhyryno šimtininkas. Kai karaliumi tapęs Vladislovas Vaza pradėjo karą su Rusija, dalyvavo kovose ir už narsumą iš karaliaus gavo auksinį kardą. Kartu karalius pažadėjo kazokams ir daugiau teisių, jeigu jie padės jam kovoti su Turkija.

Tačiau gerus karaliaus ir Chmelnickio santykius sugriovė Čygyrino seniūnas Danielius Čaplinskis. Kol Chmelnickis buvojo Krokuvoje, Čaplinskis užpuolė jo dvarą Subotive, užmušė sūnų ir pagrobė antrąją žmoną. Chmelnickis bandė teisybės ieškoti teisme, bet ten iš jo pasijuokė. Kai jis kreipėsi užtarimo pas karalių, tas nusistebėjo, kad nuolat ginkluoti kazokai kažkur ieško užtarimo. Grįžęs Chmelnickis surinko kazokų rinktinę, tačiau apie tai sužinojęs Karūnos didysis etmonas Mikalojus Potockis liepė jį suimti. Norėdamas išvengti tiesioginio konflikto su Rusios vaivada Jeremijumi Višniovieckiu 1647 m. gruodžio 11 d. su sūnumi Timofejumi pabėgo į Zaporožės sečę, o iš ten pas Krymo chaną, kur susilaukė neoficilios paramos.