Pirmoji auksinė Baltarusijos proginė moneta, išleista į apyvartą 1995 m. Deja, šią monetą lydėjo nesėkmė: galima sakyti, pirmas blynas buvo prisvilęs. Tačiau apie viską iš pradžių.

Pradėsime nuo to, kad įvykį, kurio paminėjimui skirtas šios monetos išleidimas, ir jos nukaldinimą skiria neįtikėtinai trumpas laiko tarpas (jau nekalbant apie tai, kad sprendimas vėlavo). Spręskite patys. Žemiau pateiksime dokumentą (tiksliau, beveik pažodžiui atkartotą pirmąjį jo punktą), pasirašytą tuometinio Baltarusijos Respublikos premjero M. Čigirio ir Nacionalinio banko valdybos pirmininko S. Bogdankevičiaus. Įdėmiai jį perskaitykite, ir taps aišku, į kokius siaurus rėmus buvo įsprausti jaunos nepriklausomos valstybės pirmosios monetos kūrėjai, be kita ko, neturėję ir jokios tokio pobūdžio patirties.

Dėl 1995 m. monetų iš tauriųjų metalų išleidimo į apyvartą Didžiojo Tėvynės karo pergalės 50-ties metų jubiliejaus ir baltarusių tautos istorinio kelio į nepriklausomybę paminėjimo tikslais Baltarusijos Respublikos Ministrų kabinetas ir Baltarusijos Respublikos Nacionalinio bankas NUSPRENDŽIA:

 

1. 1995 m. išleisti į apyvartą auksinę-sidabrinę monetą, skirtą Didžiojo Tėvynės karo pergalės 50-ties metų jubiliejui ir ypatingiems Baltarusijos istorijos įvykiams, atspindintiems jos nacionalines ir kultūrines-istorines tradicijas, pažymėti (toliau - moneta). Monetos išleidžiamos 50 serijų. Kiekvienoje iš serijų yra 1000, 500, 250, 125 ir 50 nominalo rublių monetos (po 1000 kiekvieno nominalo monetų), jos realizuojamos kolekcinėmis kainomis.

Nacionalinis bankas kartu su Finansų ministerija per savaitę užtikrina pasirengimą, patvirtina monetų eskizus, aprašus bei šablonus ir nustato monetų išleidimo į apyvartą datą, taip pat per mėnesį išplatina monetų aprašus žinasklaidos priemonėmis. Deja, nepaisant tokio aukšto rango sprendimo, visoms 50 planuojamų išleisti į apyvartą monetų serijų (su penkiais nominalais kiekvienoje!) nebuvo lemta išvysti pasaulio. Ir vis dėlto viena moneta buvo pagaminta. Gavusi „Pirmosios auksinės baltarusiškos monetos“ titulą, netrukus ji tarp specialistų pelnė prastą reputaciją. Atrodytų, tai, jog gamintojai per neįtikėtinai trumpą laiką sugebėjo sukurti patrauklų monetos dizainą, kaip pagrindą panaudoję išraiškingus simbolius – Pergalės obeliską Minske ir Belovežo girios stumbrą, taip pat solidus jos svoris - 31,1035 g aukso (Trojos uncija) bei nemažas dydis – 32,6 mm skersmuo, pagaliau, aukščiausia tauriojo metalo praba (999,9) šiam pirmagimiui turėjo suteikti solidų įvaizdį, tačiau užjūrio firma-gamintoja, naudodamasi užsakovo nepatyrimu ir siekdama gauti papildomą pelną, pakišo koją mūsų numizmatams. Mažmeninei prekybai nustatyta sunkiai įkandama 1200 JAV dolerių kaina eiliniam kolekcininkui šią monetą padarė nepasiekiama. Nepaisant aktyvios reklaminės kampanijos laikraščiuose, žurnaluose, radijuje ir televizijoje, monetos savininkais tapo nedaugelis.

 

Pirmosios auksinės monetos liūdną baigtį nulėmė netikėtai išryškėjęs dar vienas trūkumas. Kaldinant šią primtakę, JAV firma “Liberty Mint, Inc.” aptiko atsitiktinį broką: mikroskopinius grūdelius tauriajame metale. Tuo metu spaudoje buvo išaiškinta, kad dėl štampo (tiksliau, spaudo) susidėvėjimo auksinėse monetose atsirado vario dalelių. Nors ministras pirmininkas ėmėsi gesinti įtampą teigdamas, kad intarpai yra platinos dalelės, skandalas ėmė įgauti pagreitį...

 

Firmos-gamintojos atstovai skubiai atvyko į Baltarusiją, kad išspręstų konfliktinę situaciją, tačiau aplinkybės abiems pusėms susiklostė nepalankiai. „Belarusbank” pasiekusios monetų partijos buvo skubiai grąžintos į saugyklą, o incidento ištyrimui buvo sušaukta speciali komisija, kurios darbo rezultatai ir šiandien žinomi tik keliems išrinktiesiems... Kaip ten bebūtų, po mėnesį trukusios laisvos prekybos mėgėjų ir kolekcininkų rankose liko apie 100 monetų. Taigi skandalingai pagarsėjusi ir tokiu mažu kiekiu išleista į apyvartą pirmoji auksinė moneta akimirksniu tapo raritetu.