Podolės Kameneco tvirtovė – viduramžių gynybinių statinių kompleksas Podolės Kamenece (Ukraina). Iškilusi išskirtinėje vietoje: upės Smotričės sudarytos kilpos, kuri primena graikišką raidę Ω, sąsmaukoje. Upės krantai statūs bei uolėti, jie sudaro natūralius gynybinius įrengimus. Į kompleksą įeina Senoji pilis ir vėliau pristatyta nedidelė Naujoji, pastaroji saugojo privažiavimą prie tvirtovės. Abi pilys kelis šimtmečius dengė miesto prieigą nuo užpuolikų. Senojoje pilyje buvo kalinamas ir nužudytas Ukrainos valdovo Bogdano Chmelnickio sūnus etmonas Jurijus.
Miesto istorikų Eugenijaus Plemenickio ir Anatoijaus Tupčio nuomone X-XI a. toje vietoje galėjo stovėti medinė pilaitė.
Po Mėlynųjų Vandenų mūšio Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas miestą kartu su visa Podole atidavė valdyti lietuvių kunigaikščiams Karijotaičiams: broliams Jurgiui, Aleksandrui, Konstantinui ir Teodorui. Jiems ir priskiriama miesto akmeninės tvirtovės statyba. Manoma, kad jau 1362 m. pilis jau stovėjo, o 1374 m. ji buvo pirmą kartą paminėta kunigaikščio Jurgio Karijotaičio rašte.
Po Vytauto Didžiojo mirties miesto bajorai suėmė jo paskirtą LDK Kameneco seniūną Joną Daugirdą ir užgrobė valdžią. Tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiplieskė karas dėl Kameneco ir visos Podolės bei Voluinės. 1434 m. pilyje įsitvirtino Lenkijos Karūnos įgula.
1672 m. Kamenecą kartu su pilimis užėmė Turkijos kariuomenė, o po ATR padalijimo - carinės Rusijos armija. XIX a. gynybiniai įrengimai prarado karinę reikšmę, jos teritorijoje buvo įrengtas istorijos muziejus. Tvirtovė kartu su senamiesčiu sudaro Nacionalinį Kameneco istorijos ir architektūros rezervatą, kuriam 2007 m. suteiktas vieno iš septynių Ukrainos stebuklų vardas.