Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1485 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų.

Skorina gimė Polocke, anais laikais žymiame prekybos centro mieste, pirklių šeimoje. Skorina pasiekė aukštą humanitarinį išsilavinimą.

Jis studijavo Krokuvos universitete, kur 1506 m. gavo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį (laisvieji menai, arba mokslai, buvo septyni: gramatika, logika, retorika, muzika, aritmetika, geometrija ir astronomija).

Vėliau jis įsigijo laisvųjų mokslų daktaro laipsnį, apkeliavo daugelį Europos šalių. 1512 m. Italijoje, Padujos universitete, gavo dar medicinos daktaro laipsnį ir nuo to laiko vadino save laisvųjų mokslų ir medicinos daktaru.

Paskui jis atvyko į Prahą, žymų slavų kultūros centrą, kuriame tebebuvo gyvos Jano Huso tradicijos, plito humanizmo idėjos. Čia Skorina turtingų Vilniaus miestelėnų padedamas, 1517 m. įkūrė spaustuvę. Joje išspausdino „Psalmyną“ (1517 m.) ir „Rusų bibliją“ – Senojo Testamento 22 knygas (1518–1519 m.). Tuos kuklius ir patogius, mažo formato ir pigius, tačiau labai skoningai apipavidalintus leidinius Skorina skyrė liaudžiai šviesti – paprastiems žmonėms gerai pamokyti.

1519 m. Skorina išvyko iš Prahos ir sugrįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, atsigabendamas su savimi spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose jis įkūrė pirmąją spaustuvę LDK. 1522 m. Pranciškus Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi.

1525 m. šioje spaustuvėje išspausdino ir pirmąsias knygas – „Apaštalas“ («Апостол») ir „Mažoji kelionių knygutė“ («Малая подорожная книжица»). Pirmąjį leidinį sudarė vadinamieji apaštalų laiškai iš Naujojo Testamento, o antrąjį – psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys.

1530 m. po Vilniaus gaisro, sunaikinusio didelę miesto dalį, o kartu, matyt, ir spaustuvę, Skorina išvyko į Karaliaučių, kur tikėjosi gauti paramos iš kunigaikščio Albrechto. Tačiau atkurti Vilniuje spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie tolimesnį Skorinos gyvenimą mažai kas težinoma.

Skorina stengėsi rašyti paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba. Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika, poligrafine kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika (vinjetėmis, inicialais), puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, skatino ir kitus rūpintis knygų leidimu. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.