Lietuvos Seimo nutarimu 1922 m. rugpjūčio 9 d. paskelbta apie lietuviško piniginio vieneto įvedimą. Savoji valiuta ekonominės komisijos nario V.Vaidoto siūlymu pavadinta litu, jo sudėtinės dalys – centais, apyvartoje pasirodė tų pačių metų spalį.

Litas prilygintas doleriui santykiu 10:1 ir Lietuvos Banko garantuotas turimomis aukso atsargomis greitai pelnė vidaus rinkos pripažinimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą.

Pirmieji pinigai - tiek litai, tiek centai buvo banknotai. Tai kėlė daug nepatogumų, nes centų bei 1 – 5 litų kupiūros, aktyviai dalyvaudamos kasdieninėje apyvartoje, susidėvėdavo.

Reikėjo ruoštis monetų kaldinimui. Jau 1923 m. pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija išsiuntė raštus žinomiems dailininkams su pasiūlymais dalyvauti monetų projektų konkurse. Iš to laikotarpio likę A. Aleksandravičiaus ir J.Zikaro grafiniai eskizai.

Monetų įstatymą Seimas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Metalinių pinigų kaldinimo išimtinė teisė buvo pripažinta Valstybės iždui.

Monetų modelių konkursą laimėjo J.Zikaras, tuomet Panevėžio gimnazijos mokytojas. J.Zikaras (1881-1944) gimęs trobelninko šeimoje, piemenavęs, dirbęs staliumi-drožėju, dėl savo gabumų paremtas lietuvių šviesuolių, išvyko į Sankt Peterburgą ir 1915 m. ten baigė Dailės akademiją. Po 1918 m. grįžo į Lietuvą, dėstytojavo, vėliau vadovavo Kauno meno mokyklos skulptūros studijai. Dabar menininkas labiausiai žinomas kaip Kauno Laisvės statulos, Karo muziejaus sodelio Knygnešio, M.K.Čiurlionio antkapio Rasose kūrėjas.

Laimėjęs modelių projektą, autorius gavo 17000 litų atlyginimą. Tai buvo didelis atlygis. Antai, pagal 1932 m. nustatytą „Samdos sąlygų normatyvą“ berno samdinio metinio atlygio minimumas 350 litų, kvalifikuotas mūrininkas gaudavo apie 1 litą už darbo valandą.

Kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų taryba, konkursą parengė Finansų ministerija. Konkursas įvyko Kaune 1924 m. rugsėjį. Dalyvavo net 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kt. Lietuvišką verslą atstovavo brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, bet iš visų dalyvių siūlė didžiausią atlikimo kainą. Nugalėtoja tapo firma King's Norton Metal Works iš Birmingemo. Ji pasiūlė mažiausią kainą, be to turėjo didelę užsienio užsakymų atlikimo patirtį.

Lietuvos finansų ministras V.Petrulis ir firmos atstovas N.Nevilis 1924 m. rugsėjį pasirašė sutartį, kurioje aptarti numatytų centų monetų nominalai, diametrai, tiražai, bei pristatymo terminai. Pagal sutartį firma, gavusi modelius, privalėjo per 7 savaites pateikti pavyzdžius, o gavusi ir Lietuvos pranešimą apie jų patvirtinimą, per 9 savaites nukalti ir atgabenti į Kauną pirmąją monetų siuntą.

Būtent šiam sutarties realizavimo tarpsniui priskirtini Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomi 1925 metų laidos centų monetų pavyzdžiai. Tai 10 vienpusių šviesios bronzos 50, 20, 10, 5 ir 1 cento nominalo egzempliorių – 5 skirti aversams, 5 reversams. Matyt, kad šie pavyzdžiai ir buvo patvirtinti, nes piešiniu, diametru, spalva ir svoriu atitinka realizuoto tiražo monetas.

Pirmoji 3000000 vnt. siunta buvo atgabenta iš Londono į Klaipėdą laivu 1925 m. sausio mėnesį ir jau vasarį pasirodė apyvartoje. Viso nukalta 42 mln.1, 5, 10, 20, 50 centų nominalo egzempliorių. Kita centų laida pasirodė 1936 m. ir buvo paskutinė iki Nepriklausomybės praradimo 1940 m.

Kaune yra likusi nemaža patvirtintų ir nepatvirtintų monetų grafinių, gipsinių ir net vaškinių modelių kolekcija. Tačiau metalinių monetų pavyzdžių komplektas yra unikalus. Gal būt analogiškas komplektas išlikęs Birmingemo firmos pagrindinės įmonės King's Norton Metal Works ar dukterinės įmonės Lyon's Works saugyklose.

Informacijos šaltinis: Saulius Zalys. Trakų istorijos muziejaus laikraštis nr. 22.