Monetos esti įvairių formų. Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse nuo XVI a. pasirodo monetos, kaldintos ant nelygiais kraštais sidabro ar vario plokštelės. Numizmatinėje literatūroje tokie pinigai vadinami klipomis. Terminas kilęs iš švedų kalbos žodžio klipping – apipjaustyti žirklėmis.

Ankstyvosios klipos nebuvo didelės. Antai, Lietuvos Lenkijos valstybėje, Bydgoščiuje 1614 m. kalta sidabro klipa yra pusantro talerio vertės, 42x42 mm dydžio. Švedijoje klipos, kaltos iš vario, pasiekė įspūdingą dydį ir svorį. Čia tokie pinigai vadinami platyn, t.y. moneta – plokštė. Ši šalis pasiekė didelių laimėjimų vario gavyboje ir gamyboje. Visoje Europoje 1644 m. sumažėjus vario kainai, švedų vyriausybė nusprendė sidabro pinigų deficitą padengti išleisdama varines monetas plokštes. Karalienės Kristinos laikais (1632-1654) 10 dalerių vertės klipa svėrė net 19,7 kg. Už tokį pinigą tais laikais galima buvo nupirkti karvių bandą. Karlas X Gustavas (1654-1660) kalė 8, 4, 2 ir 1 dalerio platmintas. Šie pinigai buvo naudojami per 1655–1660 metų karą su Lietuvos Lenkijos valstybe. Klipos kaltos ir Karolio XII (1697–1718) Šiaurės karo metu, jas naudojo Lietuvą 1702 metais užėmusi švedų okupacinė kariuomenė. Karolio platmintų nominalai yra nuo 4 iki pusės dalerio.

Karolio XII kaldintą 2 dalerių klipą – platmintą, datuojamą 1712 m., turi Trakų istorijos muziejus. Šis pinigas – netaisyklingo stačiakampio formos, 25x23 cm dydžio ir 0,4cm storio vario plokštė su 5 monetiniais štampais vienoje pusėje. Centriniame štampe nurodytas nominalas: 2 DALLER SÕLFF MYNT ir Dalarnės provincijos herbas – 2 sukryžiuotos strėlės. Kampiniuose štampuose - centre karališka karūna, žemiau – kalimo data 1712, aplink – Karolio XII titulinė legenda. Tokios klipos buvo gaminamos iš Dalarnės provincijos Stor Kopparbergo ir Ljusnarsrbergo vario.

Muziejaus rinkiniuose saugoma klipa turi kalimo defektą ir gerokai paveikta korozijos.

Moneta atsitiktinai rasta XX a. 9 dešimtmetyje Klaipėdos apylinkėse ir, pakeitusi kelis savininkus, tapo Trakų istorijos muziejaus nuosavybe. Radinio vieta ir kalimo laikas liudija klipą patekus į Lietuvą per Šiaurės karo peripetijas.

Po Karolio XII žūties 1718 m. Švedijoje klipas dar kaldino Ulrikė Eleonora (1718-1720), Fridrichas I (1720-1751), Adolfas Fridrichas (1751-1771). Gustavui III (1771-1792) įvykdžius pinigų reformą, klipos išimtos iš piniginės apyvartos.

Šie griozdiški ir nepatogūs nešioti pinigai visgi buvo laikomi pakankamai patikimais. Juose esantis vario kiekis atitiko rinkos kainą mokant sidabrine moneta. Taigi 2 dalerių varinė klipa tikrai buvo verta 2 sidabro dalerių.

Švediškų klipų patikimumas paskatino panašaus projekto imtis Rusiją. Po Petro I mirties, 1726–1727 m. bandytos kalti klipos nuo kapeikos iki rublio nominalo. Tačiau, skirtingai negu Švedijoje, eksperimentas neatlaikė technologinių išbandymų.

Klipos nuo XVI a. kaldintos Lietuvos Lenkijos valstybėje, Transilvanijoje ir kai kuriose kitose Vidurio Europos šalyse, dažniausiai buvo iš tauriųjų metalų. Jų paskirtis panaši į medalių. Tokios klipos buvo donatyvomis, atspindinčiomis žymius ar išskirtinius valstybės, karališkos šeimos ar miesto įvykius.

Švediškos varinės klipos – platmintos, tikrai dalyvavusios piniginėje apyvartoje, dabar numizmatinė retenybė. Jų nedaug likę net Skandinavijoje. Lietuvoje rastų, švedų ir Šiaurės karo palikimo – turi tik didieji šalies muziejai. Itin retos stambių nominalų platmintos. Taigi 2 dalerių klipa, esanti Trakų istorijos muziejuje, yra vertingas eksponatas, turintis tiek numizmatinę tiek istorinę tiriamąją vertę.

Informacijos šaltinis: Saulius Zalys. Trakų istorijos muziejaus laikraštis, nr. 33.