Babūras (1483–1530 m.; Baber bin Omar Šeich, sultonas Sehir ed - din Mohammed Baber, Babar, europiečių vadintas Didžiuoju Mogolu) buvo tiurkų Timūro palikuonis, Ferganos valdovas.
Šaibanio uzbekų nugalėtas ir priverstas trauktis, sutelkė visą kariuomenę ir staigiu puolimu užėmė Kabulą (1505 m.), Kandaharą (1508 m.) ir Pendžabą (1526 m.). Jo sukurta naujoji Didžiųjų Mogolų Indijos valstybė su sostine Agroje apėmė didžiąją dabartinės Indijos dalį iki Bengalijos rytuose ir išsilaikė iki XVIII a., kai ją užėmė anglai.
Babūras rytų tiurkų džagatajų kalba parašė savo atsiminimus (Babur nameh), taip pat rašė eilėraščius.