„Eneida“ (gr. Aeneidos, lot. Aeneis) – romėnų poeto ir rašytojaus Vergilijaus 29–19 m. prieš mūsų erą sukurta garsiausia epinė poema.

„Eneidoje“ pasakojama legendinė iš Trojos kilusio Enėjo kelionė. Trojėnas nukeliavo į Italiją, kur, manoma, tapo visų romėnų protėviu. Poema parašyta daktiliniu hegzametru, visą kūrinį sudaro dvylika giesmių. Pirmosios šešios giesmės pasakoja apie Enėjaus klajones iš Trojos į Italiją, o antroji poemos dalis pasakoja apie pergalingą trojėnų karą prieš lotynus, kuriais vėliau Enėjas ir jo Trojos kariai buvo pavadinti.

Herojus, vardu Enėjas, žinomas ir iš kitų graikų-romėnų legendų ir mitų. Jis buvo vienu iš Homero epo Iliada veikėjų. Vergilijus savo kūrinyje nutarė atsieti Enėjaus kelionę nuo ankstesnių jo darbų ir aprašė miglotą jo ryšį su Romos įkūrimu. Autorius herojui nesuteikia konkrečių savybių – nuolat pabrėžiamas tik jo dievobaimingumas.