Elniavabaliai, elniaragiai (lot. Lucanidae, vok. Schröter) – vabalų (Coleoptera) šeima, kuriai priklauso stambūs ir vidutinio dydžio vabalai. Jų antenos aiškiai alkūniškos, stiebelis ilgas, buoželė šukiška. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Mandibulės, ypač patinų, didelės, kai kurių rūšių primena elnio ragus. Jomis patinai, kaip elniai grumiasi dėl patelės.
Lervos stambios, pasagos formos su ruda galvute. Vystosi trūnijančioje ąžuolų, rečiau kitų lapuočiu medžių, senų kelmų, šaknų ar rąstų medienoje. Prieš virsdamos lėliukėmis iš išgraužų pasidaro sau „lopšelį“. Kai kurios rūšys prieš virsdamos lėliukėmis išlenda iš trūnijančios medienos ir įsirausia į dirvožemį. Vabalai minta lapuočių medžių, ypač ąžuolo bei beržo, tekančiomis sultimis.
Nors, dėl savo ragų, atrodo grėsmingi, tačiau paėmus į ranką žmogui nieko nepadarys. Vabalai naudingi: greitina trūnijančios medienos irimą.